Pradžia Vietovės Žmonės Tautosaka Šiandiena


SALANTŲ FOLKLORO ANSAMBLIAI IR ŠVENTINIAI RENGINIAI

Salantų centre aukštyn kyla neogotikinė bažnyčia, už jos tęsiasi senais namais apstatyta pagrindinė gatvė ir turgaus aikštė, kiek toliau – kapinės. Tarybiniais metais šalia karių kapų stovėjo tankas, bet dabar jis išvežtas iš miestelio centro, tuos laikus primena tik neveikiantis kino teatras. Labiausiai pastebimas šiuolaikinis statinys – prekybos centras. Salantų informacijos centrą atstoja nedidelis knygynas, čia visada galėjome pasiklausti, kur rasti vieną ar kitą pateikėją. Gyviausia miestelio vieta – kavinė „Pakalnutė“, po darbo joje rinkdavomės paskanauti žemaitiškų patiekalų.
Salantai – jaukus miestelis, kuriame sėkmingai gali būti plėtojamas turizmas, prekyba ir regioninė kultūra. Jo šviesuomenė nesnaudžia, čia gyvenantys žmonės suburia šeimas, repetuoja kultūros namuose, organizuoja šventinius renginius. Jų dėka Salantuose neblėsta tikėjimas, išlieka žemaitiška savimonė ir folklorinės tradicijos.


Folkloro šventė Kretingoje

Ypač gražiai savo krašto tradicijas tęsia Salantų folkloro ansamblis, kuriam vadovauja iš dainingos šeimos kilusi Lena Kaubrytė. Šio ansamblio dalyviai – vietiniai žmonės, beveik visos jų atliekamos dainos išmoktos iš senųjų salantiškių. Ansamblio repertuaro pagrindą sudaro vadovės mamos Petronėlės Kaubrienės dainos, ši garbinga moteris yra žymiausia miestelio dainininkė. Senoviškų dainų pasirinkta ir iš Reginos Jablonskienės dainų skrynios, visa jos šeima taip pat buvo dainininkai ir muzikantai. Daug dainų, ratelių, pasakojimų išmokta iš Alfonso Fabijonavičiaus ir ne tik iš jo – iš kiekvieno ansamblio dalyvio. Taigi, nors dabar dažniau dainuojama nebe giminės susibūrimuose, o folkloro šventėse, tradicija tęsiama, nuo dainavimo šeimos rate prie sceninio atlikimo pereinama labai nuosekliai.

  
Salantų folkloro ansamblis
 

   
 


Kiek kitoks netoliese esančio Laivių kaimo folkloro ansamblis, kuriam vadovauja iš muzikantų šeimos kilęs Jonas Dapšauskas su žmona Reda. Šis ansamblis primena pasidainavimų klubą, jo dalyviams malonu pabūti kartu. Repeticijų salėje skamba ne vien žemaitiškos, bet ir kitų Lietuvos regionų dainos, linksmesnės dainos atliekamos su akordeono pritarimu. Folkloro ansamblių dainavimo teko klausytis ne tik per repeticijas, bet ir per koncertą. Abiejų ansamblių koncertines programas išgirdome valstybės dienos (liepos 6) proga Kretingoje surengtoje folkloro šventėje „Padainioukem po lėipuom“. Miesto parke vykęs renginys labai tiko šiai progai, jame netrūko tautiniais rūbais pasipuošusių dalyvių ir įvairaus amžiaus klausytojų.
Turbūt linksmiausia Salantuose būna per Užgavėnes, šioje šventėje dalyvauja visa miestelio bendruomenė. Gatvėse šurmuliuoja persirengėliai, turgaus aikštėje deginama Morė. Apie Užgavėnių šventimą sužinojome iš žmonių pasakojimų ir iš nuotraukų. Daugelio šventės dalyvių nuotraukose nepažinome: ieškojome vyrų, o jie buvo persirengę moterimis, arba atvirkščiai!  Užgavėnių šventėje visada dalyvauja miestelio muzikantai, tą dieną skamba tradicinės  žemaitiškos polkutės, žiema varoma šokant ir trypiant.


Folkloro šventė Kretingoj


Gyvenimas mažame miestelyje nepasižymi prabanga, bet žmonės savo buitimi nesiskundžia ir didelių turtų netrokšta. Daug labiau jie stengiasi nelikti politinio ir kultūrinio gyvenimo nuošalėje, mielai pasakoja, kur buvę, ką matę, kokios naujos patirties įgiję. Stebint tyrinėjamą aplinką ir bendraujant su žmonėmis net susidarė įspūdis, kad kultūriniai pokyčiai mažuose miesteliuose ir kaimuose yra spartesni nei ekonominiai. Visuomeniniai pastatai netviska, atrodo beveik taip pat kaip tarybiniais laikais, tačiau juose vykstantys renginiai šiuolaikiški, žmonės atviri naujovėms. Gaila, kad regioninė kultūra menkai remiama, nes kultūrai skiriama valstybės parama galėtų labai ženkliai pakeisti miestelių ir kaimų gyvenimą. 


Austė Nakienė

© 2004 Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

 


 

Užgavėnių daina

Užgavėnės kai atėjo,
Daugel svieta prigužėjo,
Vaikai kaukes užsidėjo,
Po meistelį bėginėjo.
Ucha čigana,
Man litelis, tau pupa!

Gaidys lojo, šuo giedojo,
Laume ant šluotos atjojo,
Žydai lito gvaltavojo
Ir blynelių kaštavojo.
Ucha čigana,
Man blynelis, tau šluota!


Velnias ožką pasikinkė,
Jojo ragana dvilinkė,
Sukos Morė su pūga –
Dėjos tikra velniava.
Ucha čigana,
Sukos Morė su pūga!

Linksmai šoko raganaitės
Ir dainavo čigonaitės,
Ožys pūtė savo ragą,
Meška barškino noragą.
Ucha meškina,
Ožys pūtė į ragą!


O velneliai tie raguoti
Šoko ant stogo zyliuoti,
Jie taip baisiai įsidūko –
Dūmai kamine vien rūko.
Ucha velniava,
Tau dūmelis, man pupa!

Ten čigonė kortom būrė,
Daktarėlis špricą dūrė,
Dalgį giltinė galando,
Ir vaikai net išsigando.
Ucha čigana,
Tau špricelis, man pupa!

Prisisiuto, prisidūko,
Sniego pusnys tiktai rūko,
Buvo nemažai juokų
Ir liečynų visuokių.
Ucha čigana,
Buvo linksma ir gana!


Vakarėlis kai atėjo,
Danguj žvaigždės sužibėjo,
Ir žydeliai susiėjo -
Žydų balius prasidėjo.
Ucha kelbasa,
Man blynelis, tau pupa!

Sniego pusnys išdulkėjo,
Lašininis pralaimėjo,
Kanapinis štai atėjo,
Ir gavėnia prasidėjo.
Ucha kelbasa,
Man silkelė, tau pupa!

 

Padainavo Lena Kaubrytė, armonika pritarė Vladas Galdikas. Užrašė Austė Nakienė ir Rūta Žarskienė 2004 m. Salantuose.